Gimdymas. Asmeninis išgyvenimas. Epidural. Gimdymas Norvegijoje.

Gimdymo išgyvenimas. Emocijos.

Aš tapau motina. Tai buvo visų gyvenimo klišių išnykimas. Totali mąstymo tranformacija. Nebeliko nieko banalaus. Gimdymo metu aš nuverkiau savo makiažą, klyksmas taksi automobilyje pakeliui į ligoninę nebebuvo joks tabu, klūpojimas prieš užrakintas ligoninės duris, ropojimas iki palatos nekėlė net menkiausio gėdos jausmo. Tai buvo natūraliausios mano pusės išsiskleidimas, jausmų nuogumas, savo kūno vertės suvokimas, mano esybės pažinimas ir prasmės išpildymas. Skausmas iškart sunaikino visus nerimus ir baimes. Tai buvo taip tikra ir nesuklastota. Spalio 3 dieną, 11 val. 11 min. man gimė dukra. Aš joje pamačiau save. Tai aš. Mes visi esame egoistai ir aš egoistiškai įsimylėjau save. Ji - tai naujai gimusi aš, nesuskaičiuojamai svarbiau nei senoji aš! Mano gyvenimo meilė. 

Linkiu kiekvienai moteriai išgyventi gimdymą, susilaukti vaikų, pajusti savo gebėjimo mylėti galią.

Gimdymo Norvegijoje ypatumai.

Man teko gimdyti Norvegijoje, Osle. Čia tenka iki ligoninės nuvažiuoti patiems arba taksi. Nėštumo metu ir gimdymo metu visos įmanomos medicininės išlaidos yra padengiamos valstybės. Po gimdymo iš ligoninės moteris kartu su vyru ir naujagimiu siunčiama į šalia esantį viešbutį, kuriame galima apsistoti tris dienas ir gauti visokeriopą pagalbą. Čia yra galimybė susitikti su kitais naujai iškeptais tėveliais, apsilankyti apmokymuose apie tai, kaip tu turi rūpintis savo naujagimiu. Su kambaryje esančiu telefonu gali bet kuriuo paros metu susisiekti su sesele, kuri tau pagelbės, pamokins kaip laikyti, maitinti, prižiūrėti tavo vaikelį. Maitinimas - 3 kartus per parą.

Mano asmeninė patirtis. Epidural.

Taigi mano gimdymas prasidėjo naktį. Pradėjau jausti pirmuosius sąrėmius ankstyvą penkadienio rytą, Jie buvo nestirpūs ir reti. Jie visiškai dingo dienos metu ir pradėjo kartotis tik vakare. Pagaliau jie pradėjo dažnėti ir stiprėti. 22 val. nakties pagaliau gavau leidimą iš ligoninės darbuotojų važiuoti pas juos. 

Ir štai aš guliu palatoje, seselė įnirtingai įkalbinėja gimdyti natūraliai, vandenyje, siūlo akupunktūrą ir netgi elektroterapiją, aš tvirtai jai tikinu, jog aš noriu epidural. Nuskausminamųjų... Šią akimirką mano sprendimas labai aiškus. Po pusvalandžio pasirodo gydytojas ir teigia, jog tarpai tarp mano nugaros slankstelių yra laba siauri. Jis duria jau penktą kartą. Aš jaučiu skausmą, jaučiu kaip jis pataiko į nervą, po paskutinių durių pradedu nejausti kojų. Epidural nejautra gali labai žiauriai pakenkti. Aš išklausiau seselės perspėjimus apie tai, jog šie vaistai gali sukelti didžiulius galvos skausmus, gali net nevaikščioti ir t.t. Laimei, man teko patirti ne tokius pavojingus, tačiau labai nemalonius 3 poveikius, vienas iš jų manęs neapleidžia iki šiol: 1. Gimdymas užtruko žymiai ilgiau nei kad būtų užtrukę gimdant natūraliai (12 valandų).2. Po gimdymo aš negalėjau šlapintis (teko praleisti visą naktį ligoninėje, su kateteriu).3. Iki šiol jaučiu nugaros skausmą, kartais kai susilenkiu negaliu atsitiesti (tikiuosi praeis..). Tad kiekvienai motinai reikėtų labai rimtai apgalvoti, ar tikrai jos nori šių vaistų. Aš nežinojau, jog  vaistai yra atjungiami gimdymo "finale", nes moteris turi justi sąrėmius ir tik taip ji galės pagimdyti. Man maždaug valandą vis tiek teko patirti skausmus. Taip kad tikrai yra apie ką pagalvoti.
Emilija. Lygiai keturios savaitės. Lapkričio 3 diena. Mano fotografija.