Festivalis „Sielos 2009“ ir jo „perliukai“

„[Būkite] visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai“ (1 Petro 3,15b-16a). Taip „švelniai“, „atsargiai“, bet kartu drąsiai ir su dideliu užsispyrimu, jau aštuntus metus iš eilės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“ neša šią Viltį per visą Lietuvą. O neša žadindami, „čiūčiuodami“ ir glostydami mūsų „mažutėlių“ širdeles, laimindami, mylėdami ir „iškeldami“ kuriantį jaunimą. Šiais metais „Sielos“ ir vėl kviečia šlovinti, skelbti ir šildyti vieni kitus tikėjimu, juk jei gyvenu – vadinasi tikiu, tikiu – vadinasi nesustodamas keliauju pirmyn. O šįkart „Sielų“ festivalis kviečia keliauti į Mažeikius, į Mažeikių Kultūros namus, kur pasirodys debiutantai ir jaunatviškos muzikos atlikėjai bei grupės, taip pat į ramesnio pobūdžio kamerinį koncertą, kuris numatomas Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Pastaroji renginio dalis pristato dailius, pavyzdingus ir vertingus „perliukus“, t. y. gospel choras „Sound in G“, Justina Arutiunian ir grupė, krikščioniškos muzikos gerbėjų puikiai atpažįstami atlikėjai Juras Grincevičius, Arnoldas Jalianiauskas, Raimonda Kirijanovienė, Angelė Joknytė, taip pat Vytautas Kairys ir Aistė Abromaitytė, svečiai iš Latvijos – grupė „Leviti“, kolektyvas „Gyvai“.
Siūlau trumpus dialogus su specialiai „Sielų“ festivaliui akustinę programą ruošiančia grupe „Gyvai“ bei dainininke Justina Arutiunian, kuri su grupe atliks armėniškas giesmes.

Kodėl viskas, kas susiję su grupės narių, t.y. Mildos, Justo, Josh ir Dimos gyvenimais muzikoje, yra apibendrinama vienu žodžiu „Gyvai“? Kas sutelpa į šią abstrakciją?
Dima: Gyva muzika, gyvi žmonės, gyvas atlikimas, gyvi tekstai, gyva ir nestovinti vietoj grupė. O šiaip, viskas, kas susiję su gyvenimu, gyvybe ir gyvumu telpa ir į „GYVAI“ abstrakciją.

Justina ir grupė. Gal galėtumėte trumpai identifikuoti save ir grupės atlikėjus? Kaip atradote vieni kitus?

Justina: Grupė nėra susiformavusi, muzikantai, su kuriais aš dainuoju keičiasi. Ne visada tie patys muzikantai gali groti, kartais jie turi tuo pačiu metu savo koncertus. Pradėjau giedoti ir dainuoti armėniškas giesmes, dainas dar vaikystėje, o rimčiau – prieš 2 metus. Pirmieji soliniai pasirodymai buvo su Sauliumi Petreikiu, profesionaliu trimitininku, kurį šiek tiek pažinojau ir susiradau. Maloniai nustebino tai, kad jį domina armėniška muzika ir kad jis grojo ne tik trimitu, bet ir armėnišku duduku. Nežinojau muzikanto Lietuvoje, kuris mokėtų groti šiuo instrumentu, taip primenančiu žmogaus balsą. Su Sauliumi esam koncertavę ne kartą. Deja, jis „Sielose“ negalės groti. Vienai iš aktyviausių Lietuvos vargonininkių Jūratei Lansbergytei pritariant, prieš maždaug dešimt metų giedojau armėniškas giesmes. Jai labai patinka ši muzika ir su armėniškais senoviniais kūriniais muzikantė yra koncertavusi įvairiuose Europos šalių festivaliuose. Su ja dažniaiusiai koncertuoju. Justė Martinkėnaitė – Kauno simfoninio orkestro smuikininkė. Ją kartu groti pasikviečiau neseniai. Pažįstu Justę dar nuo M. K. Čiurlionio gimnazijos laikų ir žinau, kad ją domina įvairūs netradicinių sudėčių kūriniai, senovinė ir „įdomesnė“ muzika. Džiaugiuosi, kad ji prisijungė. Juk smuikas armėnų folklore yra populiarus ir Justė puikiai „pagauna“ „armėniško“ grojimo stiliaus subtilumus.
Valdemaras Klemanskis su manimi festivalyje „Sielos“ gros pirmą kartą. Jis taip pat domisi šia muzika. Saksofono tembras tinka armėniškoms dainoms. Džiaugiuosi jo jautriu ir išraiškingu muzikavimu. Prie mūsų festivalyje prisijungs ir padės perkusistas Remis Kirjanovas. Jam patinka armėniška muzika ir sutarėm, kad kartu pagrosim. Labai džiaugiuosi, kad jis prisijungė.

„Gyvai“ metamorfozės. Grupė dabar ir prieš aštuonerius metus: kas pasikeitė, ką atradote, ko išmokote, tarpusavio santykiai ir santykis su muzika, tikėjimu, viso to kaita.

Justas: „GYVAI“ prieš aštuonerius metus buvo paauglių grupė, kurie po pamokų susirinkdavo kartu pabrazdinti senomis, kažkieno dovanotomis gitaromis. Tačiau kažkas mums išeidavo, visai gerai skambėdavo ir mum patiko kartu būti, repetuoti. Iš kitų vis išgirsdavome pagyrimų, kad neblogai šen ar ten sugrojom. Tas skatindavo daugiau dirbti ir investuoti į tai, ką darome. Kadangi daug laiko praleisdavome drauge, tai santykių aiškinimasis ar tam tikras bendras tikėjimo kelias mums buvo nesvetimas ir kartu augome visomis prasmėmis. Tikiu, kad tikėjimas Dievu ir panašios vertybės mus išlaikė drauge. Dabar viskas kitaip. Kažkiek pasitaupę galim ir naujus instrumentus nusipirkti ar įrašyti keletą dainų. Žinome, kaip galim sukurti naują gabalą, tai būtent taip ir darome norėdami kažką naujo sukurti. Aišku, kūryboje taisyklių nėra, bet kadangi žinome vienas kitą ir žinome, kaip viskas vyksta (kai norime kurti), tai ir greičiau galime pasiekti norimo rezultato. Dėl paties santykio su muzika tai įdomus klausimas. Iš tikrųjų tai mes palyginus turim labai skirtingus muzikinius skonius. Visi esam neabejingi rokui, bet klausomės ir kartais grojam ir kitų stilių muziką. Aš, galima sakyti, dar mamos įsčiose girdėjau ją grojant pianinu ar violončele (juk dar negimę kūdykiai girdi ir reaguoja į muziką), tai santykis su muzika man įskiepytas. Einu gatve ir mintyse dėliojasi kokie nors rifai arba atkartoju prieš keletą minučių girdėtos dainos kokio nors instrumento partiją. Jei kažkur šalia groja muzika, labai sunku susikaupti ir ką nors dirbti, nes automatiškai mintyse ją analizuoju. Na, sakyčiau, toks pakankamai artimas santykis su ta muzika.

Justina, kaip pasukote armėniškos muzikos link? Kodėl pasirinkote būtent armėnišką muziką? Kuo ji išskirtinė ir vertinga? Ar ji darė įtaką Jūsų muzikinio kelio pasirinkimui, kūrybiniam procesui?

Justina: Esu pusiau armėnė. Abu tėvukai dainuojantys ir armėniška muzika skambėjo nuo pat vaikystės, ji man sava kaip ir lietuvių. Dainos ir giesmės man gražios. Mano muzikinis kelias pradėtas jau nuo šešerių metų, po M. K. Čiurlionio menų gimnazijos baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vargonų specialybę. Kaip solistė pradėjau dainuoti ir mokytis tik prieš pora metų. Mane vis kviesdavo dainuot armėniškas dainas per Armėnijos Nepriklausomybės dieną ar kituose minėjimuose. Taigi, čia yra tik pradžia mano kaip vokalistės kūrybinio kelio. Neapsiriboju vien armėniška muzika.

Kokios alternatyvos krikščioniškos muzikos atlikėjams buvo tuo metu, kai tik įžengėte į muzikavimo kelią ir kokios dabar?

Dima: Kai tik susikūrėm, galvojom, kad Lietuvos krikščionims muzikoje yra mažai vietos ir galimybių: vienas – kitas krikščioniškas festivalis, keletas krikščioniškų renginių ir galimybės groti bažnyčiose. Tuo tarpu klubams, radijui, televizijai bei plačiajai visuomenei keliai krikščionims uždaryti. Praėjo aštuoneri metai ir dabar mūsų dainas groja radijo stotys, mus rodo per televiziją, klubuose grojam žymiai daugiau negu bažnyčiose. Sunku pasakyti, kas nuo to laiko pasikeitė – mes ar visuomenė, kuri mus priima. Tačiau faktas, kad šiuo metu alternatyvos krikščioniškos muzikos atlikėjams neužsibaigia „Sielų“ festivaliu. Jei savo kūrybą žmogus pateikia įdomiai ir, svarbiausia, kokybiškai, jam visi keliai atverti.

Apie ką „kalba“ „Gyvai“ muzika?

Justas: Apie viską, ką galite perskaityti/suprasti mūsų dainų tekstuose ar ką galite pajusti/patirti klausant mūsų:
http://www.youtube.com/watch?v=ROonpxIqqFQ&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=yuOY4N6AJvc&feature=related

Kas gyvena Jūsų kūryboje? Ką Jūsų kūryba „pasakoja“? Ką norite pasakyti „Sielų“ jaunimui, klausytojams savo tekstais, muzika? Kokios pagrindinės idėjos vyrauja Jūsų kūryboje? Galbūt tai atspindėtų kelios citatos iš Jūsų dainų.

Justina: Mūsų kūryboje „gyvena“ armėniškos turtingos kultūros dvasia. Giedosiu sakralines IV-XII amžiaus giesmes kai kurios iš jų sukurtos armėnų bažnyčios šventųjų. Jų tekstai gilūs, gražūs, prasmingi. Savo giedojimą suvokiu kaip Kūrėjo šlovinimą, Gerosios Naujienos nešimą, stengiuosi, kad tai būtų tikra, esmė perteikta ir nuoširdu. Kiekvieną giesmę „Sielose“ pristatysiu ir papasakosiu apie ką ji kalba. Giedosiu keturias giesmes: dvi atgailos giemes IV amžiaus armėnų šventojo, vyskupo Mašropo Maštoco „Begalinis Tavo gailestingumas“ ir „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Tau vienam nusidėjau“, „O įstabusis slėpiny“ – apie Kristaus krikštą Jordane XII a. labai graži giesmė, ir „Faraonas“ kur pasakojama apie tai kaip faraonas su savo vežimais nugarmėjo į gilius vandenis, o Izraelio tauta saugiai perėjo jūrą.(VII amžius). Dar dainuosiu 4 dainas- „Krunk“ – Gervė. Tai išeivio daina, kur jis šaukia gervę ir klausia ar ji neturi jam žinios iš jo gimtinės, bet gervė nuskrenda nieko neatsakiusi. Kilikia – senosios Armenijos pavadinimas. Taip pat tremtinio daina. Kur kalbama, kad „kai į mūsų kraštus grįš pavasaris ir medžiai apsirengs lapais eisiu į Kilikia, kraštą kuris man davė gyvenimą“. „Dle jaman“ – meilės daina. „Činar es“ ( „Tu – kaip platanas“). Taip pat meilės daina.

http://www.youtube.com/watch?v=Kox-wmAonUU

Kaip prisijaukinti kūrybinę sėkmę? Kur slepiasi Jūsų mūzos?

Justas: Aš nemanau, kad mums jau labai gerai sekasi. Pasakyčiau turbūt, jei galėtume daryti tai, kas mums patinka ir iš to valgyti duoną. Iš tikrųjų tai labai sunkus klausimas. Yra be galo daug faktorių darančių įtaką muzikinės grupės sėkmei. Tai ir kiekvieno nario asmeninis didžiulis noras, ir kiekvieno individualus muzikinis lygis ar išsilavinimas, tam tikros asmeninės savybės, muzikos verslo, marketingo išmanymas, novatoriškumas ir gal net laikmetis.

Kas daro didžiausią įtaką Jūsų kūrybai. Jūsų mūzos. Kaip gimsta Jūsų muzika, žodžiai?

Kokia Jūsų kūrybinė aplinka? Dauguma kuria, pasirinkdami vienatvę, atsiskyrę nuo kitų, dar kitiems puikiai sekasi kurti naktį...

Justina: Pačių armėniškų dainų giesmių nereikia kurti nuo pradžių, jos jau sukurtos. Belieka jas išmokti ir sukurti jų pateikimą ir improvizacijas. Parenku instrumentus ir instrumentuotę. Tai mes darome ir kartu su muzikantais. Į kiekvieną giesmę, dainą reikia įsiklausyti, kad tai taptų sielai pažįstama, jos dalimi, kad ji išties skambėtų manyje, susigyventi su ja. Jos tokios turtingos... Tada turėsiu ir ką perduoti kitiems. Mėgstu kurti ramybėje ir tyloje, dieną. Labiausia patinka kurti užsidarius Muzikos akademijos klasėse. Įkvepia įvairios pasaulio tautų muzikos ir sakralinės muzikos klausymas ir ne tik...

Kaip savo muzika įžiebti viltį? Kaip „prisiliesti“ prie klausytojo?

Dima: Svarbiausia būti atviriems ir nuoširdiems, savo muzikoje bei kūryboje dalintis savo gyvenimu ir savo patyrimu. Klausytojai vertina tai, kas yra gyva, asmeniška ir nuoširdu. O jei bandysim kažką daryti dirbtinai arba kopijuosim kitus, klausytojui gal ir patiksim, bet "prisiliesti" prie jo vargu ar pavyks. O viltį jau įžiebia Dievas, o ne muzikantai.

Kaip sužinojote apie „Sielų“ festivalį ir kas paskatino jus čia sudalyvauti? Ką žadate Sielų festivalio klausytojams?

Sužinojau per pažįstamus. Juk turiu armėniškos sakralinės muzikos ir folkloro programą, mažai kam pažįstamą Lieuvoje. Šių dainų, giesmių galima sakyti nieks Lietuvoje neatlieka, tai nauja ir egzotiška. Kadangi „Sielos“ – krikščioniškos muzikos festivalis ir girdėjau, kad čia būna smagu, panorau dalyvauti ir susiskambinau su organizatoriais. Festivalio dalyviai išgirs netradicinę, gražią muziką, „ko dar ausis negirdėjo“.

Parengė Rūta Juodaitytė

Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos 2009“ Mažeikiuose

Šiuolaikinė krikščioniška muzika pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulyje iki 1960-ųjų metų krikščioniška muzika dažniausiai buvo siejama su bažnytiniu gyvenimu, žmonėms kildavo primityvios asociacijos tik su giesmėmis ar paprasčiausiai vargonais. Tačiau keičiantis laikams, krikščioniška muzika taip pat transformavosi ir pamažu prisitaikė prie šiuolaikiško žmonių gyvenimo. Atrodo, jog didesnėse užsienio valstybėse krikščioniška muzika nukeliavo toliau nei pati bažnyčia ir dabar ji pasiekiama per radiją, televiziją, koncertų salėse ar festivaliuose. Dauguma apžvalgininkų pastebi, jog šiuolaikinė krikščioniška muzika Lietuvoje prasidėjo nuo brolių pranciškonų bei naujų evangelinių bažnyčių. Šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalius Lietuvoje pradėjo rengti pranciškonų vienuoliai, vėliau iniciatyvą perėmė broliai dominikonai ir jaunimas. O nuo 2002-ųjų metų pradėtas organizuoti festivalis „Sielos“, kuriam vadovavo Gerosios naujienos centras.

Kodėl „Sielų“ festivalis unikalus ir būtinas žmogaus dvasiai?

Dabartinis Gerosios naujienos centro direktorius R. Jucevičius teigia, jog „Sielos“ yra „vienintelis toks festivalis Lietuvoje, jo tikslas padrąsinti jaunus krikščionis nešti bendraamžiams amžinąsias vertybes ir uždegti Lietuvos jaunimą kasdien gyventi dorą, pilną meilės Dievui, artimui ir Tėvynei gyvenimą“. Tokią stiprią, vis labiau populiarėjančią ir tiesiog būtiną žmogaus dvasiai žinią „Sielos“ skelbia įvairiuose Lietuvos kampeliuose – Plungėje, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Kaune, Panevėžyje. Akivaizdu, kad šis renginys tampa svarbiu ir reikalingu vis didesniam jaunimo ratui: jei pirmajame festivalyje „Sielos 2002“ į Plungės kultrūros namus susirinko apie tūkstantį žiūrovų (taip pat iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir kitur), tai praėjusiais metais Panevėžyje organizatoriams pavyko suburti virš dviejų tūkstančių klausytojų. Taip pat ženkliai didėja ir muzikantų skaičius: 2003-aisiais metais koncertavo 15 grupių ir atlikėjų iš visos Lietuvos, o 2009-aisiais metais – daugiau nei 30 (daugiau apie „Sielos“ festivalius www.sielos.lt ).
R. Jucevičius pabrėžia, jog „krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“ nori jaunimui pasakyti – nebijokite būti tuo, kuo esate, nebijokite kalbėti apie tai, kuo tikite. Atlikėjų muzika ir žodžiai liečia kiekvieno žmogaus širdį, nes visa jų kūryba atspindi tikrąsias žmogaus gyvenimo vertybes – tikėjimą, viltį ir meilę“. Platus ir galbūt kitiems negirdėtų krikščioniškos muzikos stilių pasirinkimas „Sielose“ bei drąsiai afišuojamos idėjos – tai ženklas, kad visuomenė turi puikią galimybę prisikelti iš tradicijų sąstingio, gelbėtis iš smurto, svaigalų, karo ir kitų grėsmių pripildyto pasaulio. Viena žurnalistė, dainų kūrėja ir dainininkė K. Jones yra taikliai pasakiusi, jog šiuolaikinė krikščioniška muzika mūsų akiratyje padeda „suprasti ir jausti“, o tai rodo kiekvienam, jog „Jėzus yra vis dar su mumis, net tada, kai mes esame atsisukę veidu į krizę, kuri griauna visas kultūras. <...> Kovos yra tokios pat senos, kaip pats pasaulis, bet ginklai yra pasikeitę. Todėl ir krikščioniška muzika pasikeitė mūsų akyse, kaip šviečiantis pavyzdys vieno iš daugelio ginklų Dievo sandėlyje“.

Šių metų festivalio datos ir erdvės

VIII krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos 2009” vyks 2009 m. lapkričio 21 d. (šeštadienį) Mažeikiuose.

Šiais metais numatomos dvi koncertinės erdvės:

 Mažeikių kultūros namuose – įvairių žanrų ir stilių muzikos grupių ir atlikėjų pasirodymai.
 Mažeikių bažnyčioje – vyktų akustiniai grupių ir atlikėjų pasirodymai;

Festivalio dalyviai

Šių metų festivalyje planuoja dalyvauti festivalio „veteranai“: gospel choras „Sounds in G“, Benas ir „Quest Rising“ (Kaunas), „Ashtrey“ (Vilnius), „Gyvai“ (Vilnius), „LifeTime“ (Marijampolė), „Massive“ (Panevėžys) ir Angelė Joknytė (Londonas), Rasa Lapienė (Kretinga), Arnoldas Jalianiauskas (Vilnius), Gražina Tamulytė (Panevėžys), Raimonda Kirijanovienė (Vilnius), Juras Grincevičius (Vilnius), Tomas / T-Buck (Šiauliai), taip pat neseniai šiuolaikinės krikščioniškos muzikos padangėje atsiradusios grupės: „Apaštalai“, „Amžinybė“, „Aukštyn bures“, „Juoda balta“, „Lifetime“, „Stay Alive“, „Sccidentaly in Love“ ir kiti. Planuojama, jog festivalį vainikuos svečiai i iš Lenkijos – grupė „New Live M“.

Apdovanojimai

Grupių pasirodymą stebės autoritetinga komisija, kuri vakaro gale išrinks „Sielos debiutą“. Dalyviai ir žiūrovai išrinks „Sielos grupę“ ir „Sielos dainą“. Nominantams bus įteiktas skulptoriaus Beno Narbuto autorinis darbas – mini skulptūra „Dovydas“.



Parengė Rūta Juodaitytė
Remtasi straipsniu „Krikščioniškos muzikos istorija“

Gyvenimo aprašymas ir motyvacinis laiškas

saugau savo protą nuo logikos įtampos, šypsaus, kai man patinka ir nelabai, saulėmis tapau visus namų kampus ir rytais nenoriu keltis. nemėgstu rankšluosčių, dievinu tik Dievą, valgau saulės grąžas ir dažniausiai mano žadintuvas neskamba, sapnuoju tik mėlynai,... o šiandien bėgsiu tik į virtuvę, kur puode kunkuliuoja mano svajonės būti tamsta mokytoja.

Eilėraštis Ketvirtoje Dienoje

elgetauju, nes aš - rytas
prie namo prislinkęs,
rasa apsiverkęs
žiūriu į langus
iš veidrodžio,
į kuriuos atsimuša
paukščiai iš gėdos numirti
geriau žmogui nei paukščiams,
dangų sumaišantiems su tavo
šaltu namų stiklu.
rytas aš esu, todėl verkiu,
prigludęs prie
supelijusios sienos
taip
elgetauju ir laukia dienos.

Interviu su Unity Team

MŪSŲ SVAJONĖ – UNITY (Vienybė)

Svajonės prasideda mintyse, o kad jas „užsiaugintume“, tereikia nepaleisti iš rankų gerų darbų ir tikėjimo. Neveltui Paulius griežtai perspėjo žmones: „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. Kas sėja savo kūnu, tas iš kūno pjaus supuvimą, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Gal 6: 7-8). Vadinasi, svajonė virsta stebuklu tik tada, kai mes tinkamai sėjame Dvasiai. O kaip Jūs sėjate Dvasiai?
Tokiu svarstymu noriu pradėti ir kartu pristatyti jaunimo grupę, kuri save vadina „Unity team“(liet. „Vienybės komanda“) ir keliauja per Lietuvos bei kitų šalių jaunimo širdis su savo svajone. Esu įsitikinusi, kad norint pamatyti stebuklą, visų pirma, reikia mokėti svajoti. Išgirdusi „Unity team“ afišuojamus atvirus ir nuoširdžius žodžius „vienas balsas“, „viena širdis“, „viena siela“, „vienas tikėjimas“, tikiu jų svajonės galia ir teisingumu.

Unity team

Kas yra Unity team? Kodėl būtent taip save pavadinote?

Tai krikščioniška jaunimo organizacija, jungianti bei skatinanti šiuolaikinį jaunimą prisiminti ir puoselėti amžinąsias vertybes. Unity team – tai pavadinimas, kuris geriausiai atspindi mūsų komandos viziją – vienybė!

„Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais. Vienas kūnas ir viena Dvasia, kaip ir esate pašaukti vienai pašaukimo vilčiai. Vienas Viešpats, vienas tikėjimas, vienas krikštas. Vienas Dievas ir visų Tėvas, kuris virš visų, per visus ir visuose.“ (Ef 4:2-6)

Kokią žinią nešate pasauliui?

Mūsų tikslas yra apjungti tikintį jaunimą ir kartu nešti pasauliui evangelijos žinią, jog Jėzus Kristus mirė ir prisikėlė, kad kiekvienas, kuris tiki, būtų išgelbėtas. Darome tai ne tik žodžiais, bet ir darbais.

Unity team istorija

Kam kilo idėja sukurti šią organizaciją? Kaip Jūs radote vieni kitus? Jūsų priešistorė ir dabartis?

Pagrindiniai „Unity team“ steigėjai yra jaunimas iš Kauno krikščionių bažnyčios, kur bendraujant bei matant poreikį ir gimė „Unity“ idėja.

Iš tiesų mūsų bažnyčios jaunimas visados buvo aktyvus ir atviras bendravimui - organizuodavom įvairius renginius bei susitikimus. Tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkybėms veikloje įsivyravo stagnacija ir jaunimas pamažu išsiskirstė kas sau. Būtent tada ir prasidėjo Unity užuomazga. Tai buvo 2004 metų ruduo. Jau tuomet suformulavome ambicingą ir pilną iššūkių viziją. Pradėjome nuo nedidelių dalykų, t.y. vėl surinkti ir apjungti savo jauną bendruomenę, o vėliau augome ir tobulėjome – organizavome renginius, į kuriuos įtraukėme jaunimą iš visos Lietuvos. Ir pagaliau šiemet pavyko įgyvendinti tarptautinės krikščioniškos stovyklos svajonę, kurioje buvo dalyviai net iš devynių skirtingų valstybių.

Su kokiais didžiausiais sunkumais ir kliūtimis Jums teko susidurti, einant šiuo keliu ir, atvirkščiai, kokiais džiuginančiais dalykais galėtumėte pasidalinti?

Visi komandos nariai mokosi, dirba, studijuoja, o „Unity“ veikloje dalyvauja kaip savanoriai, negaunantys už tai jokio atlyginimo. Todėl didžiausia kliūtis yra tai, kad šiam prasmingam darbui negalime atiduoti 100% savęs. Taip pat sunkumų sukelia tai, jog dauguma mūsų idėjų viršija finansines galimybes, kol kas turime tik keletą pastovių rėmėjų. O didžiausias džiaugsmas yra tai, jog iki šiol tikėjimu pavyko įveikti visas šias kliūtis. Kaip tik šių metų šaukinys mūsų puslapyje ir yra – „We can do it!“ (liet. „Mes galime tai padaryti!“).

Unity team vidus

Kiek iš viso yra narių Jūsų komandoje? Papasakokite vieni apie kitus.

„Unity“ idėjinį branduolį sudaro septyni jauni žmonės, kurie yra savo srities profesionalai. Tai patyręs renginių organizatorius ir prodiuseris, grafinio dizaino specialistas, IT programuotojas, profesionalūs muzikantai, choreografė, garso režisierius, tačiau komandos nariais laikome visus, kurie į šį darbą investuoja bent dalelę savęs.

„Unity“ – krikščioniškas judėjimas. Kaip skelbiate Dievo žodį? Ar visi savanoriai yra krikščionys?

Taip, visi „Unity“ komandos nariai ir savanoriai yra krikščionys. Dievo žodį skelbiame dviem būdais: tiesiogiai ir netiesiogiai. Pavyzdžiui „Unity camp‘us“ (liet. „Unity stovykla“) renginyje pirmosiomis dienomis dalyviams stengėmės rodyti dėmesį, meilę, pakantumą, skleidėme šviesą ir šilumą. Visa tai vyko labai natūraliai, tiesiog žaidžiant krepšinį, bendraujant ar paprasčiausiai pietaujant. Pagrindinė žinia, tiesiogiai žodžiu, buvo skelbiama paskutinę renginio dieną – sekmadienį. Kartais savo susitikimuose apie gerąją naujieną kalbame tiesiog po prasmingo filmo. Skelbiant evangeliją stengiamės neapsiriboti įprastomis formomis, nusistovėjusiais standartais. Tačiau ryškiausias liudijimas yra mūsų gyvenimai – laiškas, visų žmonių skaitomas ir suprantamas.

Ar gali prie Jūsų prisidėti kiti? Kaip tai padaryti?

Esame atviri visiems, norintiems prisijungti. Žinoma, paprasčiausias būdas prisidėti būtų tiesiog atvykti į mūsų šeštadieniais organizuojamus susitikimus, kur bendraujame ir diskutuojame. Su malonumu susipažintume asmeniškai. Taip pat laiškų ar komentarų laukiame mūsų tinklapio forume (http://www.unitytm.lt/diskusijos/) , elektroninėje pašto dėžutėje (http://www.unitytm.lt/kontaktai/9/), Facebook ir Twitter tinklapiuose.

Ką veikia Unity team?

Visai neseniai organizavote krikščionišką jaunimo stovyklą „Unity camp‘us“. Galbūt galite trumpai pristatyti šį renginį.

„Unity camp'us“ – tai trijų dienų renginys, į kurį atvyko net 150 jaunų žmonių iš visos Lietuvos, taip pat iš Latvijos, Vokietijos, Prancūzijos, Airijos, JAV, Indijos bei Brazilijos. Tai, ko gero, buvo didžiausia krikščioniška jaunimo stovykla Lietuvoje. Atidarymo vakarą grojo „Unity worship“ (liet. „Unity šlovinimasi“) komanda su Daniel Filimonov. Kitą dieną stovyklautojai aktyviai dalyvavo krepšinio, futbolo ir tinklinio žaidynėse. Taip pat didelio populiarumo sulaukė ir muzikos bei šokių grupelės, kai kas rinkosi fotografijos būrelį. Šeštadienio vakarą publika labai karštai priėmė grupę iš Estijos „Timeless“ su nuostabia vokaliste Julija Matvejeva. Sekmadienį vyko viską vainikuojantis „Unity church“(liet. „Unity bažnyčia“), kuriame pamokslavo Agnė Surdokaitė.

Agnės Surdokaitės pamokslą teko girdėti ir man. Liudijimas buvo toks stiprus, kad neliko nei vieno abejingo, dauguma susirinkusiųjų braukė ašaras. Ar visi Unity team nariai yra taip užgrūdinti gyvenimo?

Iš tiesų visi mūsų komandos nariai turi labai skirtingas gyvenimiškas patirtis, kitokias praeitis ir ypatingas istorijas. Galbūt kai kurios jų yra sudėtingesnės, o kitos paprastesnės. Savo tarpe turime žmonių, kurie yra patyrę fizinį ar moralinį smurtą šeimoje bei mokykloje, tokių, kurie augo vieniši ir tokių, kurie yra iš daugiavaikių ar net asocialių šeimų, o kai kurių gyvenimai galėtų būti netgi pavyzdiniais, tačiau mes žinome viena – kiekvienam žmogui yra reikalingas Dievas, net jei jo gyvenimas ir nėra labai komplikuotas. Kiekvieno nario istorija yra gyvas įrodymas, jog Dievas gali išgelbėti bet kokį žmogų iš bet kokių aplinkybių (jei tik jis šauksis Viešpaties vardo iš tyros širdies) ir padovanoti jam gyvenimo apsčiai! Beje, visi tie gyvenimiškos patirties skirtumai mums labai padeda būti pilnaverte komanda, kuri yra kompetentinga įvairias klausimais.

Jei neklystu, „Unity Camp‘us“ – pirmoji Jūsų organizuojama stovykla, kaip Jums sekėsi? Kaip vertinate šį savo darbą?

Keletą kartų esame organizavę stovyklas, bet daug mažesnes. „Unity camp‘us“ buvo pirmas mūsų tokio pobūdžio ir masto projektas. Gavome daug teigiamų atsiliepimų, todėl manome, kad renginys pavyko. Ateityje kasmet planuojame šia idėją tęsti ir plėsti.

Ką Jūs dar veikiate? Ką galite pasiūlyti kitiems?

Organizuojame daug kryptingų renginių: „Worship united“ (liet. „Jungtinis šlovinimas“) – jungtinis krikščioniškos muzikos projektas, „Tiesiog nuostabi“ – merginų diena, „Village“ (liet. „Kaimas“), „Picnic“ (liet. „Iškyla“), „Beach“ (liet. „Paplūdimys“) – išvykos į gamtą, sporto savaitgaliai – vasarą futbolas ir tinklinis, o žiemą krepšinis. Nuolat keliaujam, dalyvaujam beveik visuose krikščioniškuose renginiuose Lietuvoje.

Kitiems galime pasiūlyti prisidėti, bendrauti ir bendradarbiauti.

Iš pažiūros Jūsų komandos nariai ir veikla yra šiuolaikiška ir moderni. Kaip Jums tai pavyksta suderinti su Dievo tarnyste? Ar šie keliai nesikerta?

Manome, kad Jėzaus tarnystė Jo laiku buvo labai šiuolaikiška ir moderni. Jis ėjo pas nusidėjėlius ir Jo veikla tuometinei aplinkai atrodė kontraversiška. Todėl manome, kad šiuolaikiškumas nesikerta su tarnyste Dievui, o atvirkščiai – yra neatsiejama tarnavimo dalis. Krikščionys turi pažinti laikmetį ir kalbėti visuomenei suprantama kalba. Žinoma, mes nekalbame apie kompromisą su nuodėme.

Unity svajonės link

Kas Jums padeda įgyvendinti savo svajonę?

DIEVAS.

„<...> nes tai Dievas, veikiantis jumyse, suteikia ir troškimą, ir darbą iš savo palankumo.“(Fil 2:13)

Kas Jus globoja?

Kauno krikščionių bažnyčia, „Rut“ – baldų gamybos firmai, „Cepalium“. Esame labai jiems dėkingi už nuolatinę paramą ir pagalbą, teikiamą tiek maldomis, tiek finansiškai.

Kaip ir kur Jus galima rasti? Jūsų artimiausi planai ir idėjos.

Mūsų tinklapis: www.unitytm.lt

Facebook prieiga: www.facebook.com/pages/UNITY/95752303852?ref=sgm

Twitter prieiga: http://twitter.com/UNITYtm

Informaciją apie artimiausius savaitinius bei didžiuosius renginius visada rasite mūsų internetiniame puslapyje, o visų atsiliepimų ir pasiūlymų lauksime el. paštu unity@info.lt.