„[Būkite] visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai“ (1 Petro 3,15b-16a). Taip „švelniai“, „atsargiai“, bet kartu drąsiai ir su dideliu užsispyrimu, jau aštuntus metus iš eilės krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“ neša šią Viltį per visą Lietuvą. O neša žadindami, „čiūčiuodami“ ir glostydami mūsų „mažutėlių“ širdeles, laimindami, mylėdami ir „iškeldami“ kuriantį jaunimą. Šiais metais „Sielos“ ir vėl kviečia šlovinti, skelbti ir šildyti vieni kitus tikėjimu, juk jei gyvenu – vadinasi tikiu, tikiu – vadinasi nesustodamas keliauju pirmyn. O šįkart „Sielų“ festivalis kviečia keliauti į Mažeikius, į Mažeikių Kultūros namus, kur pasirodys debiutantai ir jaunatviškos muzikos atlikėjai bei grupės, taip pat į ramesnio pobūdžio kamerinį koncertą, kuris numatomas Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Pastaroji renginio dalis pristato dailius, pavyzdingus ir vertingus „perliukus“, t. y. gospel choras „Sound in G“, Justina Arutiunian ir grupė, krikščioniškos muzikos gerbėjų puikiai atpažįstami atlikėjai Juras Grincevičius, Arnoldas Jalianiauskas, Raimonda Kirijanovienė, Angelė Joknytė, taip pat Vytautas Kairys ir Aistė Abromaitytė, svečiai iš Latvijos – grupė „Leviti“, kolektyvas „Gyvai“.
Siūlau trumpus dialogus su specialiai „Sielų“ festivaliui akustinę programą ruošiančia grupe „Gyvai“ bei dainininke Justina Arutiunian, kuri su grupe atliks armėniškas giesmes.
Kodėl viskas, kas susiję su grupės narių, t.y. Mildos, Justo, Josh ir Dimos gyvenimais muzikoje, yra apibendrinama vienu žodžiu „Gyvai“? Kas sutelpa į šią abstrakciją?
Dima: Gyva muzika, gyvi žmonės, gyvas atlikimas, gyvi tekstai, gyva ir nestovinti vietoj grupė. O šiaip, viskas, kas susiję su gyvenimu, gyvybe ir gyvumu telpa ir į „GYVAI“ abstrakciją.
Justina ir grupė. Gal galėtumėte trumpai identifikuoti save ir grupės atlikėjus? Kaip atradote vieni kitus?
Justina: Grupė nėra susiformavusi, muzikantai, su kuriais aš dainuoju keičiasi. Ne visada tie patys muzikantai gali groti, kartais jie turi tuo pačiu metu savo koncertus. Pradėjau giedoti ir dainuoti armėniškas giesmes, dainas dar vaikystėje, o rimčiau – prieš 2 metus. Pirmieji soliniai pasirodymai buvo su Sauliumi Petreikiu, profesionaliu trimitininku, kurį šiek tiek pažinojau ir susiradau. Maloniai nustebino tai, kad jį domina armėniška muzika ir kad jis grojo ne tik trimitu, bet ir armėnišku duduku. Nežinojau muzikanto Lietuvoje, kuris mokėtų groti šiuo instrumentu, taip primenančiu žmogaus balsą. Su Sauliumi esam koncertavę ne kartą. Deja, jis „Sielose“ negalės groti. Vienai iš aktyviausių Lietuvos vargonininkių Jūratei Lansbergytei pritariant, prieš maždaug dešimt metų giedojau armėniškas giesmes. Jai labai patinka ši muzika ir su armėniškais senoviniais kūriniais muzikantė yra koncertavusi įvairiuose Europos šalių festivaliuose. Su ja dažniaiusiai koncertuoju. Justė Martinkėnaitė – Kauno simfoninio orkestro smuikininkė. Ją kartu groti pasikviečiau neseniai. Pažįstu Justę dar nuo M. K. Čiurlionio gimnazijos laikų ir žinau, kad ją domina įvairūs netradicinių sudėčių kūriniai, senovinė ir „įdomesnė“ muzika. Džiaugiuosi, kad ji prisijungė. Juk smuikas armėnų folklore yra populiarus ir Justė puikiai „pagauna“ „armėniško“ grojimo stiliaus subtilumus.
Valdemaras Klemanskis su manimi festivalyje „Sielos“ gros pirmą kartą. Jis taip pat domisi šia muzika. Saksofono tembras tinka armėniškoms dainoms. Džiaugiuosi jo jautriu ir išraiškingu muzikavimu. Prie mūsų festivalyje prisijungs ir padės perkusistas Remis Kirjanovas. Jam patinka armėniška muzika ir sutarėm, kad kartu pagrosim. Labai džiaugiuosi, kad jis prisijungė.
„Gyvai“ metamorfozės. Grupė dabar ir prieš aštuonerius metus: kas pasikeitė, ką atradote, ko išmokote, tarpusavio santykiai ir santykis su muzika, tikėjimu, viso to kaita.
Justas: „GYVAI“ prieš aštuonerius metus buvo paauglių grupė, kurie po pamokų susirinkdavo kartu pabrazdinti senomis, kažkieno dovanotomis gitaromis. Tačiau kažkas mums išeidavo, visai gerai skambėdavo ir mum patiko kartu būti, repetuoti. Iš kitų vis išgirsdavome pagyrimų, kad neblogai šen ar ten sugrojom. Tas skatindavo daugiau dirbti ir investuoti į tai, ką darome. Kadangi daug laiko praleisdavome drauge, tai santykių aiškinimasis ar tam tikras bendras tikėjimo kelias mums buvo nesvetimas ir kartu augome visomis prasmėmis. Tikiu, kad tikėjimas Dievu ir panašios vertybės mus išlaikė drauge. Dabar viskas kitaip. Kažkiek pasitaupę galim ir naujus instrumentus nusipirkti ar įrašyti keletą dainų. Žinome, kaip galim sukurti naują gabalą, tai būtent taip ir darome norėdami kažką naujo sukurti. Aišku, kūryboje taisyklių nėra, bet kadangi žinome vienas kitą ir žinome, kaip viskas vyksta (kai norime kurti), tai ir greičiau galime pasiekti norimo rezultato. Dėl paties santykio su muzika tai įdomus klausimas. Iš tikrųjų tai mes palyginus turim labai skirtingus muzikinius skonius. Visi esam neabejingi rokui, bet klausomės ir kartais grojam ir kitų stilių muziką. Aš, galima sakyti, dar mamos įsčiose girdėjau ją grojant pianinu ar violončele (juk dar negimę kūdykiai girdi ir reaguoja į muziką), tai santykis su muzika man įskiepytas. Einu gatve ir mintyse dėliojasi kokie nors rifai arba atkartoju prieš keletą minučių girdėtos dainos kokio nors instrumento partiją. Jei kažkur šalia groja muzika, labai sunku susikaupti ir ką nors dirbti, nes automatiškai mintyse ją analizuoju. Na, sakyčiau, toks pakankamai artimas santykis su ta muzika.
Justina, kaip pasukote armėniškos muzikos link? Kodėl pasirinkote būtent armėnišką muziką? Kuo ji išskirtinė ir vertinga? Ar ji darė įtaką Jūsų muzikinio kelio pasirinkimui, kūrybiniam procesui?
Justina: Esu pusiau armėnė. Abu tėvukai dainuojantys ir armėniška muzika skambėjo nuo pat vaikystės, ji man sava kaip ir lietuvių. Dainos ir giesmės man gražios. Mano muzikinis kelias pradėtas jau nuo šešerių metų, po M. K. Čiurlionio menų gimnazijos baigiau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vargonų specialybę. Kaip solistė pradėjau dainuoti ir mokytis tik prieš pora metų. Mane vis kviesdavo dainuot armėniškas dainas per Armėnijos Nepriklausomybės dieną ar kituose minėjimuose. Taigi, čia yra tik pradžia mano kaip vokalistės kūrybinio kelio. Neapsiriboju vien armėniška muzika.
Kokios alternatyvos krikščioniškos muzikos atlikėjams buvo tuo metu, kai tik įžengėte į muzikavimo kelią ir kokios dabar?
Dima: Kai tik susikūrėm, galvojom, kad Lietuvos krikščionims muzikoje yra mažai vietos ir galimybių: vienas – kitas krikščioniškas festivalis, keletas krikščioniškų renginių ir galimybės groti bažnyčiose. Tuo tarpu klubams, radijui, televizijai bei plačiajai visuomenei keliai krikščionims uždaryti. Praėjo aštuoneri metai ir dabar mūsų dainas groja radijo stotys, mus rodo per televiziją, klubuose grojam žymiai daugiau negu bažnyčiose. Sunku pasakyti, kas nuo to laiko pasikeitė – mes ar visuomenė, kuri mus priima. Tačiau faktas, kad šiuo metu alternatyvos krikščioniškos muzikos atlikėjams neužsibaigia „Sielų“ festivaliu. Jei savo kūrybą žmogus pateikia įdomiai ir, svarbiausia, kokybiškai, jam visi keliai atverti.
Apie ką „kalba“ „Gyvai“ muzika?
Justas: Apie viską, ką galite perskaityti/suprasti mūsų dainų tekstuose ar ką galite pajusti/patirti klausant mūsų:
http://www.youtube.com/watch?v=ROonpxIqqFQ&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=yuOY4N6AJvc&feature=related
Kas gyvena Jūsų kūryboje? Ką Jūsų kūryba „pasakoja“? Ką norite pasakyti „Sielų“ jaunimui, klausytojams savo tekstais, muzika? Kokios pagrindinės idėjos vyrauja Jūsų kūryboje? Galbūt tai atspindėtų kelios citatos iš Jūsų dainų.
Justina: Mūsų kūryboje „gyvena“ armėniškos turtingos kultūros dvasia. Giedosiu sakralines IV-XII amžiaus giesmes kai kurios iš jų sukurtos armėnų bažnyčios šventųjų. Jų tekstai gilūs, gražūs, prasmingi. Savo giedojimą suvokiu kaip Kūrėjo šlovinimą, Gerosios Naujienos nešimą, stengiuosi, kad tai būtų tikra, esmė perteikta ir nuoširdu. Kiekvieną giesmę „Sielose“ pristatysiu ir papasakosiu apie ką ji kalba. Giedosiu keturias giesmes: dvi atgailos giemes IV amžiaus armėnų šventojo, vyskupo Mašropo Maštoco „Begalinis Tavo gailestingumas“ ir „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Tau vienam nusidėjau“, „O įstabusis slėpiny“ – apie Kristaus krikštą Jordane XII a. labai graži giesmė, ir „Faraonas“ kur pasakojama apie tai kaip faraonas su savo vežimais nugarmėjo į gilius vandenis, o Izraelio tauta saugiai perėjo jūrą.(VII amžius). Dar dainuosiu 4 dainas- „Krunk“ – Gervė. Tai išeivio daina, kur jis šaukia gervę ir klausia ar ji neturi jam žinios iš jo gimtinės, bet gervė nuskrenda nieko neatsakiusi. Kilikia – senosios Armenijos pavadinimas. Taip pat tremtinio daina. Kur kalbama, kad „kai į mūsų kraštus grįš pavasaris ir medžiai apsirengs lapais eisiu į Kilikia, kraštą kuris man davė gyvenimą“. „Dle jaman“ – meilės daina. „Činar es“ ( „Tu – kaip platanas“). Taip pat meilės daina.
http://www.youtube.com/watch?v=Kox-wmAonUU
Kaip prisijaukinti kūrybinę sėkmę? Kur slepiasi Jūsų mūzos?
Justas: Aš nemanau, kad mums jau labai gerai sekasi. Pasakyčiau turbūt, jei galėtume daryti tai, kas mums patinka ir iš to valgyti duoną. Iš tikrųjų tai labai sunkus klausimas. Yra be galo daug faktorių darančių įtaką muzikinės grupės sėkmei. Tai ir kiekvieno nario asmeninis didžiulis noras, ir kiekvieno individualus muzikinis lygis ar išsilavinimas, tam tikros asmeninės savybės, muzikos verslo, marketingo išmanymas, novatoriškumas ir gal net laikmetis.
Kas daro didžiausią įtaką Jūsų kūrybai. Jūsų mūzos. Kaip gimsta Jūsų muzika, žodžiai?
Kokia Jūsų kūrybinė aplinka? Dauguma kuria, pasirinkdami vienatvę, atsiskyrę nuo kitų, dar kitiems puikiai sekasi kurti naktį...
Justina: Pačių armėniškų dainų giesmių nereikia kurti nuo pradžių, jos jau sukurtos. Belieka jas išmokti ir sukurti jų pateikimą ir improvizacijas. Parenku instrumentus ir instrumentuotę. Tai mes darome ir kartu su muzikantais. Į kiekvieną giesmę, dainą reikia įsiklausyti, kad tai taptų sielai pažįstama, jos dalimi, kad ji išties skambėtų manyje, susigyventi su ja. Jos tokios turtingos... Tada turėsiu ir ką perduoti kitiems. Mėgstu kurti ramybėje ir tyloje, dieną. Labiausia patinka kurti užsidarius Muzikos akademijos klasėse. Įkvepia įvairios pasaulio tautų muzikos ir sakralinės muzikos klausymas ir ne tik...
Kaip savo muzika įžiebti viltį? Kaip „prisiliesti“ prie klausytojo?
Dima: Svarbiausia būti atviriems ir nuoširdiems, savo muzikoje bei kūryboje dalintis savo gyvenimu ir savo patyrimu. Klausytojai vertina tai, kas yra gyva, asmeniška ir nuoširdu. O jei bandysim kažką daryti dirbtinai arba kopijuosim kitus, klausytojui gal ir patiksim, bet "prisiliesti" prie jo vargu ar pavyks. O viltį jau įžiebia Dievas, o ne muzikantai.
Kaip sužinojote apie „Sielų“ festivalį ir kas paskatino jus čia sudalyvauti? Ką žadate Sielų festivalio klausytojams?
Sužinojau per pažįstamus. Juk turiu armėniškos sakralinės muzikos ir folkloro programą, mažai kam pažįstamą Lieuvoje. Šių dainų, giesmių galima sakyti nieks Lietuvoje neatlieka, tai nauja ir egzotiška. Kadangi „Sielos“ – krikščioniškos muzikos festivalis ir girdėjau, kad čia būna smagu, panorau dalyvauti ir susiskambinau su organizatoriais. Festivalio dalyviai išgirs netradicinę, gražią muziką, „ko dar ausis negirdėjo“.
Parengė Rūta Juodaitytė
