Mano pedagoginė praktika Belgijoje, nedideliame Kortrijk miestelyje, iš pradžių reiškė atitrūkimą nuo kasdienybės. Įlipus į lėktuvą kvėptelėjau keliais kelionės tikslais – išsprūsti iš kvadratinės dėžutės ir pasidalinti savo laimės kosmosu jaunimo centre Cine Palace, kur tikėjausi dirbti su jaunimu (vėliau paaiškėja, kad tai ne įprastas, o socialiai sužeistas jaunimas). Jau po pirmosios savaitės mano rutina suvystytas ratelis ten įsisuko į vaikiškos laisvės ir kūrybos studijas.
Cine Palace – vieta, kiek primenanti Flux‘us ministeriją, esančią Vilniuje, čia gali sutikti tiek turtingus, tiek visiškai nieko neturinčius (kai kurie gyvena ir dirba šiose patalpose tol, kol „atsistoja ant kojų“) jaunuolius. Tai ne tik belgai, bet ir marokiečiai, afrikiečiai, brazilai, meksikiečiai, iraniečiai, rusai, netgi lietuviai ir t. t. Nors tai turėtų būti alternatyvaus jaunimo centras, laikui šokant polką, čia pradėjo rinktis nemažai narkomanų, alkoholikų ar kitų socialinių problemų turinčių jaunuolių. Todėl ir ten dirbančių žmonių tikslai šiek tiek pakito. Kita vertus, čia gali apsilankyti bet kas – kasdien atidaromas baras, kas savaitę organizuojami renginiai, kiekviename žingsnyje gali išvysti besimėtančias priemones, skirtas ugdyti kūrybiškumą (instrumentai, žaidimai, senoviški (vietinių belgų išmesti) daiktai, rūbai, taip pat yra kino ir šokių salės ir pan.)
* * *
Kaip padėti meilės nepažįstančiam?
Aš nežinau kaip man šypsotis, kai kitam skauda taip, kaip man niekada neskaudėjo.
Kai pirmą dieną pasirodžiau Cine Palace, prie baro sėdintys belgai iš karto pradėjo atvirai dalintis savo bėdomis. Vos aštuoniolikos metų vaikinas pradėjo guostis, kad jo nekenčia motina ir kad prieš ketverius metus jam ant rankų mirė jo mergina. Neseniai paleistas iš psichiatrinės ligoninės, jis džiūgauja savo dabartine meile, šešiolikos metų juodaplauke. O ši drąsiai skėsčiodama rankas man sako, kaip ji prarado savo kūdikį, kai jam buvo vos du mėnesiai, kad dabar ji laukiasi nuo dar kito vaikino (tačiau po savaitės man praneša, kad jai persileidimas), kurį ji myli, nors jis ją muša. Vien per mano praktikos laiką pakeitusi 3 vaikinus, mergina bandė suvilioti ir mane, nes mano esanti biseksuali. Štai po tokių kelių gyvenimiškų istorijų ir istoriškų išgyvenimų aš šiek tiek išsižiojau. Greta šių patirčių beveik nėra emocijų, vyrauja ramus tonas, tai apibrėžiama kaip elementarių gyvenimo išbandymų rinkiniu, galbūt dėl to jis taip gražiai išsisklaido, t. y. lengvai išsidalina, paprasčiausiai prirūkytame jaunimo barelyje, tarp nepažįstamų. Man nejauku, tai trikdo, nes iki šiol nežinau, kokią reakciją tokiais atvejais reikia dovanoti. Vietiniai žmonės dalinasi su nepažįstamais tai, ko mes turbūt iš visų jėgų vengtume. Taigi, nors posakis ramus kaip belgas iš ties pasitvirtino ir nenustebino, tačiau belgų atvirumas kiek sukrėtė.
Kai žandikaulis pagaliau pakilo nuo kelių, aš suvokiau, jog pradedu adaptuotis prie aplinkos. Taigi kai kurios situacijos manęs jau visiškai nestebina. Pavyzdžiui, jei mano pažįstamas I draugauja su B, o L su R ir I po kelių dienų jau myli L, o B geidžia R. Natūralu. Toks modernus pasaulis, kurį išmokau priimti. Nestebina ir tai, jei prie manęs prieina maždaug dvidešimties metų svajonių vaikinas, kuris turi gražesnį gyvenimą nei aš, bet skundžiasi savo vargana padėtimi, dėl ko jam tenka vartoti antidepresantus, laikas nuo laiko atsidurti sanatorijose, kartais ligoninėje dėl to, kad stiprūs medikamentai šiek tiek nesiderina su alkoholiu ar kokainu – tenka plauti skrandį (per mėnesį greitoji medicinos pagalba dėl minėtos priežasties į jaunimo centrą atvažiavo net tris kartus).
* * *
Kas Lietuvoje – supratimai, Belgijoje – nesusipratimai
Kai atsiduri kitoje šalyje, net jei tai ir Europa, kartais jauties kaip balta varna. Kraipiau savo snapą ir mirkčiojau, kai užsieniečiai nustebusiais veidais man rėžė – „Jūs turite tik vieną tualetą namuose?“, „Jūsų šalyje visi moka vienodus mokesčius?“ (suprask, kad mokesčiai kai kuriose šalyse, kaip Belgija, paskirstomi pagal uždarbio dydį – uždirbi nedaug, tai ir valstybei mokėsi mažiau...), „Jūs nerūšiuojate šiukšlių?“ (suprask, kad belgai moka baudas, jei jie to nedaro)... Kartą, kai išpyliau panaudotą aliejų kieme, ant žemės, ir link manęs pradėjo bėgti išsigandęs namo šeimininkas, šaukdamas „Ar tu žinai, ką tu padarei?!“, aš supratau, kad esu visiška varna (suprask, panaudotas aliejus privalo būti išmestas į tam skirtas pakuotes, nes yra nuodingas žemei bei specialios tarnybos nuolat tikrina belgų žemės sudėtį, ar jie nenusižengia šiai taisyklei). Dar po panašaus nuotykio, kada parduotuvėje iš dėžutės (jos visiškai nesuplėšydama) išėmiau apžiūrėti depiliatorių ir dėl to privalėjau jį nusipirkti, aš galutinai identifikavau save – varnaitė lietuvaitė.
* * *
Kai nematyt, kiek turi
Tiek daug galimybių turintis jaunimas Belgijoje dažnai vis vien sielvartauja galvos skausmais dėl nepritekliaus. Gal kartais sunku pamatyti, kiek tu daug turi. Aš dažnai pasakodavau, jų akimis žvelgiant, siaubo istorijas apie gyvenimą Lietuvoje – kad kartais mes nė pusės neturim to, ką turi jie. Pavyzdžiui, belgas gali rasti darbą (nors ne visada pagal specialybę) be jokių problemų. Jei praranda darbo vietą, vis vien gauna pilną atlyginimą iki to momento, kol susiranda kitą darbą. Šiuo atžvilgiu mūsų Lietuvos veidas atrodo kiek liūdnai. Emigruojam ieškoti gyvenimo kitur.
* * *
Trys projektai, lietus
Belgija beveik visada lietuje. Po skėčiais ramūs, neretai besišypsantys veidai. Praktika čia tapo lengva improvizacija, kada tereikia tik įdomios minties ir diena gali nušvisti didžiule nauda tau ir kitiems.
Pirma mintis – persirengti įvairiais personažais ir bėgti į miesto parkus bei kartu su vaikais kūrti pasakas. Glėbyje atsidūrė didžiulė laisvė ir suvaikėjimas, po šių šėlionių linksmos idėjos transformavosi į tris projektus – jaunimo mainai (KreativeOne), nemokama foto sesija pakeleiviams gatvėje (Be who you want to be) ir vasaros stovykla (Creativity Camp). Nepaisant dokumentų šusnies, prie kurių prisiliesti teko nedaug, atiteko laimingiausia dalis – vaidyba, kūryba, mokymai. Visų šių darbų rezultatas – įkainojama ir kilnojama patirtis ateičiai.
KreativeOne – iš šešių skirtingų šalių susirinkęs jaunimas bandė įrodyti A. Einšteino teoriją Logic can take you will take you from A to B, imagination will take you everywhere (Logika gali tave nuvesti nuo taško A iki B, o vaizduotė – visur). Todėl po savęs palikom kreida išpaišytas gatves, įsiveržę į savivaldybę suvaidinom mini spektaklį, nuolat lydėjo tarpkultūrinis mokymasis...
Be who you want to be (Būk tuo, kuo nori būti) – projektas, kurio metu atsitiktiniai pakeleiviai buvo kviečiami nemokamai nusifotografuoti, prieš tai persirengiant norimais personažais. Kitą dieną visas fotografijas eksponavom mieste, skaidrėse nurodydami savo tikslus – meno laisvė, draugystė, stereotipų laužymas, lygybė...
Creativity Camp (Kūrybiškumo stovykla) – trijų dienų mokymai socialiai sužeistam jaunimui. Dailė, filosofinės orientacijos mokymai ir kiti „stovykliniai“ išgyvenimai...
Daugiau informacijos galima rasti http://www.promayo.be.
* * *
Erasmus praktikos konkursas, partnerių paieška ir pagalba
Informaciją apie Erasmus praktiką užsienyje, kurią gali atlikti ir tu, galima visada rasti VPU internetiniame puslapyje (www.vpu.lt). Anglų ar kita užsienio kalba yra būtinybė. Taip pat reikia savarankiškai ieškoti partnerių, t. y. organizacijos, kuri gali priimti tave kaip praktikantą ir skirti šiuo atveju pedagoginės veiklos. Jaunimo centro ar kitos panašios organizacijos, įmonės paieškos gali užtrukti, žinoma, ypatingai svarbu rasti patikimus bendradarbius, todėl patarčiau nesiversti per galvą ir ieškoti atidžiai. Jei susidomėsi ir kils klausimų ar sunkumų, visada gali kreiptis į mane – pagelbėsiu (rutajuodaityte@gmail.com).
