Taigi šiuo metu gyvenu ir dirbu labai įdomioje vietoje, netoli Oslo. Čia įsikūrusi 50 žmonių bendruomenė iš visų jėgų stengiasi palengvinti neįgaliukų gyvenimą. Gyvename ir dirbame fermoje. Pabandysiu šiek tiek pasidalinti mūsų kasdieniniais darbais.
Mes gyvename atskiruose nameliuose, kuriuose jaučiamės kaip didelė vieninga šeima. Pavyzdžiui, mano name gyvena 3 savanoriai (aš, prancūzė ir olandas), šeima (tėvai ir dukra) ir 5 protinę negalią turintys žmonės. Kiekvieno savanorio rutina skirtinga.
Štai aš kiekvieną rytą kartu su visais pavalgau pusryčius, po to keliauju į kepyklą kepti duonos (pyragų, sausainių,...), kurią vėliau išdalinu visai bendruomenei, vėliau keliauju į savo noru pasirinktą namą pietauti, antrą dienos dalį praleidžiu rinkdama ir apdorodama žoleles (arbatai, vaistams, kremams, balzamams ir pan.), vakarieniauju dažniausiai savo name ir dieną užbaigiam buitiniais darbais. Jei esu atsakinga už vakarą, aš padedu visus suguldyti į lovas, sutvarkau virtuvę...
Kiekviename name vyrauja toks pat intensyvus gyvenimo ritmas, niekas čia nenuobodžiauja, visi yra užimti savo darbeliais - kas fermoje su karvėmis ir kiaulėmis, avimis ar vištomis, kas sode su daržovėmis ir vaisiais, kas miške kerta medžius.
Pats populiariausias ir geidžiamiausias darbas tai ūkininkavimas. Jaunuoliai labai mėgsta vyriausią fermerį vokietį-turką, kuris yra linksmas, darbštus ir išmintingas žmogus.
Štai mūsų fermos dalis ir garažas. Galima naudotis automobiliais, kada prireikia. Labiausiai patinka čia susitikti su dauguma neįgaliukų antradieniais ir važiuoti į šokius, kuriuose būna susirinkę viso rajono neįgaliukai ir miesto moksleiviai (kurie beje ir organizuoja šį renginį). Mes visi šokame, po to šnekučiuojamės kavinėje. Moksleiviai yra be galo patenkinti savo mokykla, kurioje neegzistuoja pažymiai ar privalomos pamokos...
Čia kabo lenta, kurioje surašome, kas ir kada naudojasi automobiliu...
Kairėje - dirbtuvės, dešinėje - didžiausias svečių namas ir centre namelis, kuriame gyvena šeima, neįgaliukai ir savanoriai.
Norvegiška atributika - vėliava ir grybas.
Vaizdas pro langą. Kairėje pusėje - šiltnamis, po to matosi šiek tiek mūsų laukų. Centre esantis namelis - jame yra atliekami įvairūs darbai: gaminamas džemas, sultys, audžiama, siuvama, pinama ir pan. Taip pat čia yra nedidelė kepyklėlė ir vieta sodo įrankimiams. Dešinėje yra vienas iš namų su mums įprastu šeimos modeliu.
Štai kaip mus pasitinka ir palydi saulutė. Fotografuota iš aikštelės, kurioje kiekvieną rytą susirenkame pasimelsti ir pasisveikinti vienas su kitu. Kartais padainuojame ir pašokame. Dažniausiai pasidaliname dienos ar savaitės planais, skelbiama informacija apie organizuojamus renginius.
Štai kaip atrodo vienas iš mūsų valgomųjų-svetainių. Kiekviename name galima rasti pianiną. Tai žavinga.
Turime ganėtinai didelę biblioteką. Čia nufotografavau tik vieną lentyną. Knygos anglų, vokiečių, norvegų kalbomis...
Mano žolelių džiovyklė
Dalis mūsų sodo
Kiemelis šalia aktų salės.
Štai čia renkamės kiekvieną rytą ir renginių metu. Antrame aukšte yra salė, pirmame - svetainė ir virtuvė, taip pat technika žiūrėti filmus.
Štai kaip atrodo mano namas
Gamta kerinti. Vėsuma pradeda patikti.
Mėgstamiausiais vaisius
Jonažolė - gaminame arbatą, aliejus nuo depresijos
Medetka - gaminame arbatą, kremą.
Gelsvė - gaminame prieskonius sriubai.
Rugiagėlė - arbatai.
Artimiausias miestelis ir gamtovaizdis
Štai kaip gyvuoju. Mokomės dalintis, mylėti, kovoti su sunkumais, pagelbėti, kartais - neišprotėti vienas nuo kito...
ačiū tau Dieve už šią nuostabią galimybę būti ir augti čia...
