1 magical year in Turkey

`KUTAHYA

PAMUKKALE

KUTAHYA

ISTANBUL

ANKARA

ZONGULDAK

DIDIM

ANTALYA AND OLYMPUS

AKHISAR

tada stovėjai tu prie žalio tilto
ir skaitei mane be akinių

dangus vis plaukė tau tarp dešimt pirštų

ir kojas auliniais buvo apmovęs pavasaris

* * *

leiskite tikrąjam Aš išsiskleisti

tikrasis Aš yra tai, kas iš tikrųjų esate,

o ne tai, kuo jūs save įsivaizduojate

* * *

jei mirsiu kur mano siela

ir kur mano dvasia nusislėps
sveika ar surūdijusi

gal kažkas gros manyje lyg žinodamas, kad štai - paskutinioji

tik kai neliks mano viduje oro

muzika nutils

mano rugpjūčiai dvidešimt penki susisiurbs lapus,

krentančius nuo medžių prisiminimus

* * *

iš vaisto kartais žmonės įprasmina savo gyvenimus
neva skausmus paversdami neskausmais 

arba tiesiog iššvaisto

o dar kiti turi tą akimirką, kurios galbūt, pavyzdžiui, aš

nemokėčiau pats susikurti

dar kiti gyvena dramose tarsi pamesti šuniukai

arba pririšti prie medžio, kaukiantys pagalbos

* * *

tokie patys ir basas kojas apmaunantys

aulinukais

vynu kvepiantys tavo žandai pataisydavo tik nuotaiką.

ir pianino klavišų maigenimas prilipo prie minčių

tavo drebantis liežuvis ir mūsų dūžtantis

santuokos laivas

jau skęsta

jau geriau būti hario poterio stebuklų lazdele

nei tave prilietusiu pienės pūku

* * *

man įkvėpimas ateina tada, kai trūksta oro
man akys negerai mato, viena +2 kita +2,5

mano griūvančiame name trys šovinių žymės

facebook paskyros slaptažodis- labadiena123

augu žemėdama

geriu blaivėdama

rašau knygą nes leidykla turi 100 atliekamų litų

praleidžiu save ten

ir nurašau pati save

* * *

jis norėjo vaikų aš norėjau tik pasimylėti

sėklos manyje aš nežinau kaip jas laistyti

* * * 

verkia draugai graudžiai prisiekdami savo nelaimėmis

ir kovojam tarpusavy kieno gyvenimas liūdnesnis

* * *

aš atveriu tuščius sąsiuvinius, kurių gale sugertukai

ir rašalas skverbiasi į sąsiuvinio vidurius

ir rašau kad

yra toks baras netoliese, kur pliurzina alų vaikai

o jei jie dar turi 5 litus, kebabą suvalgo ant tuščių skrandžių

po to išvemia

jie palieka tiek daug balučių, kad kaimynai net įsilipa prieš išvažiuodami į darbus

* * *

mano namų darbai atliekami ne namuose

tai kokie jie namų darbai

* * *

trūksta ritmo galvoj tai į jogą einu

ir meditacijos ramybę kuriuosi

net sukuriu savo malkas

ir eiles sukuriu prieš miegą

po to sapnuose braška plačios nosys

kurias turkai paveldėjo iš graikiškų priešų

jų prieskoniai aštrūs, bet tai jiems nė motais

* * *

miškuose pririšti katinai kniaukia pagalbos eilėraščius

jie geresni už pačius save

ir aš klausau kaip galėtų tai įvirsti į dainuojamąją poeziją

kur lietuvių raidės net su nosinėmis

ir šluostėmis nuo vargo vakarienės

brūkšnelius padedam, kai daugtaškis nepritinka prie gramatinio akibrokšto

aš kalbos kultūros pasekėja

veikiu tik pagal savo sąsiuvinyje užrašytus konspektus

ir verksmas mano be ašarų tik su tomis pačiomis nosinėmis

akys limpa nuo ištirpusių saldainių likučių

veria dūmai žvaigždėmis subraižytas ateivių galvas

orbitomis skriaudžiu savo priešus

ir jie prabyla tyla

kurią žurnalistai fiksuoja provokuojančiomis savokomis

* * *

ji norėjo kalbėti su angelais, bet girdėjo tik motinos riksmą

neišeik nedaryk nesijuok kai tau linksma

nes po to verksi
liaudies išmintis prisvilo savo pačios idėjomis
valerijonų geriau išgerti

* * *

o kas bus jei rūkysiu ne tabaką

* * *

viskas sujungta

viskas susieta

tu ir aš ir kiti kuriuos sutikom ir sutiksim

troleibuse pažymėti bilietėliai, perdirbto popieriaus skiautės

ar net pinigai

kuriuos mes leidžiame gyvenimo bilietais

kodėl vynas raudonas ir baltas dangus

kodėl rausvas skruostas

ir naujų metų išvakarės balkonuose nuorūkos žirnių skardinėse

rūksta

* * *

nieko netrūksta kai skaitai
dera ir alkis prie knygos
kai saulė ar dykumų įvaizdžiai prikepę coelho

40 puslapyje
skanu.

skaitau apie Jėzaus namuose

smilkstančias vaginas,

jo varpa pati natūraliausia

ji sėklomis išsako nėštumo dejavimus

ir lopšyje paguldytų vaikų klykavimus

jie dar verkia kai nedainuojama lopšinių apie pelytę atbėgančią supinti kasas
skaitau apie medžių viršūnėse debesėlius nutūpusius miegui

traškančius svarbius dalykus
meilę
it troleibuso ūsais vežančią elektros srove pas tave

į stotelę gėlių ar žaliojo tilto

skaitau be akinių

skaitau apie pro langą matomą kalinių šokį krepšinio aikštelėje primenantį kamuolio vaiką