elgetauju, nes aš - rytas
prie namo prislinkęs,
rasa apsiverkęs
žiūriu į langus
iš veidrodžio,
į kuriuos atsimuša
paukščiai iš gėdos numirti
geriau žmogui nei paukščiams,
dangų sumaišantiems su tavo
šaltu namų stiklu.
rytas aš esu, todėl verkiu,
prigludęs prie
supelijusios sienos
taip
elgetauju ir laukia dienos.
No comments:
Post a Comment